Lietuviai daro didžius dalykus, tik nemoka tuo didžiuotis

Lina Delli, 2014

 10701973_791278997603612_5986161363317385986_n

Aėjo ir praėjo taip ilgai lauktas užsienio lietuvių organizacijų žiniasklaidos atstovų seminaras Vilniuje, tačiau įspūdžiai liko ilgam!

Apniukusį, bet šiltą spalio rytą žingsniavau į URM pastatą ir mąsčiau: „Ar mes, mažytė ir ne visada tobulai organizuota Graikijos Lietuvių Bendruomenė, galime prilygti savo veikla ir savo pasiekimais bendruomenėms šalių, kuriose gyvena dešimtys tūkstančių lietuvių ? Ar esame įdomūs Lietuvai, jos institucijoms?“.

Atsakymas netruko ateiti. Kiekviena seminaro diena su gausybe naudingos informacijos, susitikimais su žiniasklaidos, verslo bei įvairių fondų atstovais, netgi pačia Lietuvos prezidente, taip pat neįtikėtinai malonus, atviras ir įsiklausantis Užsienio lietuvių departamento kolektyvas su Ginte Damušis priešaky, vis stiprino suvokimą, kad Lietuva nepamiršo nei vieno tautiečio, jog yra atverta daug kelių ir suteikiamos galimybės bendradarbiauti. Lietuvai įdomu kuo mes gyvename, tačiau bendrystė visada pagrįsta abipusiu santykiu. Mes taipogi turime būti aktyvūs. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino: „Reikia nebijoti kovoti už tai, ko reikia mums. Jeigu mes tylėsime, mūsų neliks žemėlapyje“… Taip, ši frazė buvo skirta įspėti apie iš Rusijos kylančią grėsmę mūsų šalies DSC_5599saugumui, apie tendencingai vykdomą informacinį karą.

„O ką mes galime padaryti,“ – paklausite?
Išties, mūsų, užsienio lietuvių, pagalba yra labai paprasta, bet labai reikšminga – būkime savimi, būkime vieningi! išlaikykime bei puoselėkime savo kalbą ir kultūrą, skleiskime užsieniečiams tiesą apie Lietuvą. Tegul išgirsta ne tik apie krepšinį, bet ir apie sėkmingą energetikos politiką, lietuvių mokslo pasiekimus. Tikėkime savo šalimi ir savyje žinokime, kas esame, juk, kaip sakė garsus verslininkas R. Daubaras: „Lietuviai daro didžius dalykus, tik nemoka tuo didžiuotis“.

Persikeliant nuo šalies tarptautiniame kontekste prie Graikijos lietuvių bendruomenės padėties tarp kitų lietuvių bendruomenių, norisi pasidalinti keliomis įžvalgomis. Į seminarą susirinko net 30-ies šalių atstovai: nuo tolimosios Argentinos iki pačios Islandijos. Patirčių daug ir įvairių, o išvada peršasi viena: galiausiai svarbiausia ne kiekybė, o kokybė. Nesvarbu, ar bendruomenės organizuojamame renginyje sudalyvaus 10, ar 1000 žmonių, svarbu, kaip mes praleisime tą „lietuvišką laiką“, ką su savimi išsinešime, kokią žinią perduosime. O Pauliaus Kovo, Tūkstantmečio Odisėjos jachtos kaiptono, žodžiai tarsi skirti mūsų bendruomenei: „Kolektyvas, grįstas savanoryste ir norintis padaryti daugiau – lyderis. Ne visada reikia pinigų“.

Turime viską, ko reikia: idėjas, energiją, nuoširdumą ir norą, tad burkimės, dalyvaukime ir tapkime dar stipresni, negu anksčiau.

You may also like...